Dr. Skaidra Kordušienė apie skanų ir sveiką maistą: naujausi mokslo tyrimai, maisto gamybos technologijos, receptai, kelionės ir kitos mintys...

Kai nebežinai ką valgyti… Grikiai.

Kai nebežinai ką valgyti… Grikiai.

Vieną kartą su draugėmis išėjo labai įdomi diskusija. Būti vegetarais ar nebūti? Jau girdžiu daugelio atodūsį – oooooj, nu tik nereikia! Nepulsiu dabar aiškintis dėl mėsos vartojimo, bičių išnaudojimo, visuotinio klimato atšilimo, žmogaus dantų sąkandžio ar B12 vitamino trūkumo. Ne, aš ne apie tai. Mūsų diskusija buvo apie vegetariškus ir veganiškus patiekalus, nes iš esmės gaminame labai inertiškai. Daugeliu atveju dominuoja mėsos šmotas ir apie jį jau kas ten tiks. Ar bulvikės kokios, ar salotos, ar ryžiai. O juk reiktų keisti mąstymą. Pirmiausiai sugalvoti garnyrą kaip pagrindinį patiekalą, o jau tik paskui, kas ten tiks. Tuomet sutarėme, kad tikrai galėtume mažiau valgyti mėsos, tik nežinome, o ką tada valgyti? Va, kad kas pagamintų, tai valgytume ir visai tos mėsos nebenorėtume 🙂 Nes dabar įprastinė lietuviška virtuvė tik apie mėsą ir sukasi. Jei ne mėsa, tai kugelis ar cepelinai. Taip ir traukia prie žemės… Tada prižadėjau sau, kad bent savo virtuvėje ieškosiu išeities.
Tiesą pasakius, niekada nesupratau žmonių, mėgstančių grikius. Taip, juose yra daug geležies. Taip, palyginus su kokiais ryžiais,juose yra labai daug ir magnio, fosforo, vario ar seleno. Taip, juose yra ir didesnis kiekis nepakeičiamųjų aminorūgščių, pavyzdžiui treonino ar triptofano. Bet jie man… nevalgomi. Dar tas kvapas. Tačiau atsiranda vaikai su savo norais ir įpročiais. Ir grikiai, fanfaroms gaudžiant, įžengė į mūsų virtuvę. Šį patiekalą net nežinau kaip pavadinti. Troškinys? Košė? Salotos?
Grikiai su pievagrybiais wok keptuvėje man skanu ir šalti, ir kaip karštas patiekalas. Paruošimas užima minimaliai laiko, kas labai aktualu grįžus po darbų namo. O likutis, jei tik liks, kuo gražiausiai sueis rytojaus pietums.

Patiekalui reikės:
1 svogūno;
1 skiltelės česnako;
0,5 kg grikių kruopų;
1 brokolio;
1 indelio pievagrybių;
Šaukšto sviesto;
Mirkytų migdolų riešutų (nebūtinai);
Prieskonių: džiovintų ar šviežių krapų, petražolių, laiškinių česnakų, paprikų miltelių.

Grikius dažniausiai užpilu vandeniu dar iš vakaro. Ryte užtenka vandenį tik užvirinti ir palikti šiltai brinkti. Naudoti galima tiek žalius, tiek įprastus kepintus parduotuvinius grikius. Beje, jei grikiai žali, tuoj gali ir sudygti 🙂
Susmulkintą brokolį tiesiog blanširuoju (užpilu verdančiu vandeniu). Man patinka, kad tuomet jis lieka traškus ir vaiski žalia spalva džiugina akis 😀
Per tą laiką svieste gilioje ketuvėje pakepinu smulkintą svogūną su česnaku, suverčiu pjaustytus pievagrybius, o jiems apkepus – grikius. Galiausiai suberiu brokolį ir viską kelias minutes pamakaluoju ant aukštos temperatūros. Kas mėgsta ir nori sočiau, čia labai tinka bent kelias valandas pamirkyti migdolai. Tiesiog įberkite juos baigdami gaminti patiekalą.

Skanaus! 😉



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *